Liudvikas Mykolas Pacas karinę tarnybą pradėjo 1807 m. Napoleono armijos maršalo Besjero (pranc. Bessières) štabe. Karinių veiksmų Ispanijoje metu jis dalyvavo mūšyje prie Medinos del Rioseco (1808.VII.14), kur buvo sužeistas. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. jis buvo paskirtas 1-ojo lengvosios kavalerijos eskadrono vadu, kovojo prie Burgoso miesto (X.10). 1809 m. dalyvavo Austrijos kampanijoje, kovėsi mūšiuose prie Eslingo (1809.V.21-22) ir Vagramo (5-6.VII). Dalyvavo karinėje operacijoje vykusioje Olandijos Valchereno saloje. 1809 m. gruodžio 21 d. jis atsistatydino ir sugrįžo į gimtinę, 1811 m. tapo Tautinės gvardijos Lomžos departamento vadu.
1812 m. L.Pacas pradėjo vadovauti 15-ajam Varšuvos kunigaikštystės ulonų pulkui, o vėliau 2-ajam pulkui, su kuriuo išvyko kariauti prieš Rusiją. 1812 m. liepos 18 d. jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis ir buvo perkeltas į Napoleono štabą. Rusijos kampanijos metu Pacas dalyvavo mūšiuose prie Smolensko (16-18.X) ir Malyj-Jaroslaveco (24-25.X). Pasižymėjo ypatinga drąsa mušyje prie Liutzeno (vok. Lützen) (1813.V.2) ir Tautų mūšyje prie Leipcigo (16-19.X). 1814 m. sausio 12 d. gavo generolo majoro laipsnį, dar anksčiau, sausio 4 d., ėmė vadovauti visai Lenkijos kavalerijai, likusiai su Napoleonu. Jis dalyvavo mūšiuose prie Beri prie Bako (pranc. Berry-au-Bac) (III.5), Kraono (pranc. Craonne) (III.6) ir Paryžiaus priemiesčio Viletės (pranc. La Villette) gynyboje (III.30-31).
1825 m. Liudvikas Mykolas Pacas tapo senatoriumi – Lenkijos karalystės kaštelionu, 1828 m. Seimo teismo nariu. Prasidėjus 1830-1831 m. sukilimui L. Pacas buvo paskirtas į Administracijos Tarybą, tapo sukilimo vadovo generolo J. Chlopickio pavaduotoju. Nuo gruodžio 12 d. – valdybos nariu. 1831 m. sausio 25 d. pasirašė caro abdikacijos aktą. Nuo kovo 15 d. buvo rezervo pėstininkų vadu, o nuo balandžio 29 d. visų kairiojo Vyslos kranto rezervo dalinių vadu.
Gegužės mėnesį Pacas buvo paskirtas rezervų korpuso vadu. Gegužės 26 d. dalyvavo mūšyje prie Ostrolenkos, kur buvo sunkiai sužeistas. Gegužės 28 d. gavo senatoriaus – vaivados tutulą. Jis iki pat pabaigos liko armijoje. Būdamas emigracijoje, pradžioje, prisijungė Lenkijos tautinio komiteto veiklos, tačiau greitai iš jo išėjo. Pacas dalyvavo daugelyje diplomatinių misijų (Anglijoje, Italijoje). Bendradarbiavo su kunigaikščiu Adomu Jurgiu Čartoriskiu.
Karinė veikla
1808.VII.14 – mūšis prie Medinos del Rioseco (Ispanija)
1808.X.10- mūšis prie Burgoso (Ispanija)
1809.V.21-22 – Eslingo mūšis (Austrija)
1809.VII.5-6 – Vagramo mūšis (Austrija)
1809.VII.29 – IX.30 – karinė operacija Valchereno saloje (Olandija)
1812.X.16-18 – mūšis prie Smolensko (Rusija)
1812.X.24-25 mūšis prie Malyj-Jaroslaveco (Rusija)
1813.V.2 – mūšis prie Liutzeno (Vokietija)
1813.X.16-19 – Leipcigo (Tautų) mūšis (Vokietija)
1814.III.5 – Beri prie Bako mūšis (Prancūzija)
1814.III.6- Kraono mūšis (Prancūzija)
1814.III.30-31 – Paryžiaus priemiesčio Viletės gynyba (Prancūzija)
Politinė veikla ir privatus gyvenimas
1780.V.19 – gimė Strasbūre (Prancūzija)
1796 – studijavo Vilniuje
1802 – gyveno Paryžiuje
1803-1804 (1806)? – keliavo po Jungtinę Karalystę
1814-1815 – keliavo po Jungtinę Karalystę
1819 – povestuvinė kelionė į Italiją (Roma, Florencija, Pompėja)
1831.XI / XII – emigracijos Paryžiuje pradžia
1832 – Londonas – kreipimasis į Didžiosios Britanijos Parlamentą dėl padėties Lenkijoje
nuo 1834.VIII – diplomatinė misija Italijoje (Genuja, Roma, Neapolis)
1835.III-VIII – kelionė į Graikiją ir Turkiją (1835.VIII.31 mirė Smirnoje)
Marek Sidor