1797 m. Liudvikas Mykolas Pacas paveldėjo didžiulius savo tolimo giminaičio, Pavilnės seniūno Juozapo Paco turtus. Juozapas Pacas nepaliko turtų savo sesers vaikams, o viską atidavė „paskutiniam Pacų namų ir vardo palikuoniui“. Visai netikėtai, vos septyniolikos metų sulaukęs, Liudvikas Mykolas tapo tikru magnatu. Bendrai jis perėmė savo nuosavybėn 3 miestelius, apie 20 palivarkų, kelias dešimtis kaimų ir virš 4 mln zlotų grynųjų pinigų.
Apart to, jam atiteko archyvai ir kelių kartų Pacų giminės surinktos meno dirbinių kolekcijos.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu Paco turtas buvo padalintas į dvi dalis. Rusijos teritorijoje pasiliko Holovčino, Jiezno valdos (greitai parduotos) ir Rožankos (pagrindinė Pacų rezidencija), Horodyšče, Žižmų dvarai bei rūmai Vilniuje ir Gardine. Prūsijoje liko Dauspuda, Račkai bei Mazurkai. Dėl politinių priežasčių grafas Pacas nusprendė perkelti pagrindinę rezidenciją į Dauspudą, kur jis pastatė puikius rūmus. Šiame dvare įdiegė modernias valdymo formas ir tapo vienu iš pagrindinių progreso populiarintojų Lenkijos karalystės žemės ūkyje.
Dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime, generolo Liudviko Mykolo Paco turtas metų pabaigoje buvo sekvestruotas, o vėliau konfiskuotas. Ligi šiol sėkmingai gyvavę dvarai ėmė palaipsniui silpti. Caro Nikolajus I, 1836 m. kovo 28 d., sprendimu Dauspuda buvo perduota generolui Nikolajui Sulimai. Nuo 1834 m. birželio 28 d. Lenkijos karalystės vyriausybė išnuomojo Dauspudą Steponui Horačko.
L.M. Paco valdų Dauspudoje žemėlapis A. Zujewicz pieš.
Dauspudos ir Mazurkų valdos: Dauspudos dvaras, Račkų miestelis; palivarkai: Juzefovas, Pacinovas, Ščodruchai, Vasiluvka, Korytki Vielkie; kaimai: Račkai, Sucha, Jaškai, Chodorkai, Jankieluvka, Vituvka, Močidlai, Lipuvka, Vronovas, Visokiai, Koritkai, Vierciochiai, Bolestai, Vasiluvka.
Mazurkų valdos: Mazurkų palivarkas; kaimai: Januvka, Pruska Velka, Pruska Mala, Chomontovas, Jablonskai, Topiluvka; vienkiemiai: Bindziuška, Šlepskas.
Nikolajus Sulima (1777 – 1840) – rusų generolas leitenantas, karo su Prancūzija, Turkija ir Lenkija dalyvis. Pėstininkų divizijos vadas. 1832 m. Lenkijos karalystės Aukščiausiojo baudžiamojo teismo pirmininkas. Vakarų Sibiro generalgubernatorius, Karo Tarybos ir Valstybės kontrolės tarybos narys. 1836 m., už dalyvavimą kare su Lenkija (1831), caro apdovanotas Dauspudos valdomis.
Steponas Horačko (1782 – 1852) – tarnavo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenėje, 1813 m. už karinius nupoelnus apdovanotas Garbės legiono ordinu. 1814 m. su svo pulku grįžo į Lenkiją, tarnavo kariuomenėje, bet neužilgo atsistatydino. Prieš 1820 m. buvo girininku Bokšuose, prieš 1827 m. – Žilinoje. Nuo 1834 m. Dauspudos dvaro nuomininkas.
Marek Sidor