Siekdamas modernizuoti savo valdas Liudvikas Mykolas Pacas į Dauspudą, iš Anglijos ir Škotijos pasikvietė ūkininkus bei įvairių specialybių amatininkus. Su anglų ir škotų mechanikų pagalba 1816 m. atidarė trečiąją Lenkijos teritorijoje, po Stanilovo Zamoiskio (lenk. Stanisław Zamoyski) fabriko Zviežynce (1804/1805 m.) ir Antonijaus Trembickio (lenk. Antoni Trębicki) – Lomnoje (apie 1811 m.) žemės ūkio mašinų ir įrangos gamybos įmonę. Įmonė buvo įsikūrusi dvaro pastatuose. Čia buvo įrengta maža liejykla, pramoninė kalvė, medienos apdirbimo cechas ir kubilų gamybos dirbtuvės. Pradžioje įmonėje dirbo atvykę amatininkai su savo sūnumis. Nuo 1817 m. jie pradėjo mokyti amatų vietinius gyventojus. Visos Dauspudoje sukurtos mašinos buvo pagamintos škotų ir anglų prototipų, kurie anuomet buvo labiausiai vertinami, pagrindu. Škotai pagamino dvi dideles kuliamąsias (Dauspudoje ir Mazurkuose), viena tokia mašina dirbo našiau, negu 16 žmonių su spragilais. Nuo 1828 m. tos kuliamosios, tikriausiai, buvo varomos turbinomis, kurių konstruktoriumi buvo prancūzų inžinierius Filipas Žirardas (pranc. Philip de Girard).
Apart to, britų amatininkai, Dauspudoje pagamino keletą pašarų smulkintuvų, aštuonis grūdų arpavimo įrenginius, bulvių smulkintuvą pašarams ir degtinės gamybai, šešias sėjamąsias ropėms ir žirniams. Dideliais kiekiais buvo gaminami mažesni žemės ūkio įrankiai – škotiški geležiniai plūgai, kultivatoriai, geležinės akėčios, dviračiai škotiški vežimai, maži vežimėliai ir kauptukai. 1816-1821 m. Dauspudoje buvo pagaminta visa alaus daryklos, spirito varyklos, krakmolo gamyklos, malūno, odų raugyklos bei lininių audinių balinimo įmonės įranga.
Miškų ūkio reikmėms buvo pastatyta didžiulė lentpjūvė su 12 mechaninių pjūklų, varoma arkliu arba vandens energija. Laikui bėgant Paco įmonės pradėjo gaminti mašinas ir įrankius vietos žemvaldžių ir turtingesnių valstiečių užsakymu. Verta pabrėžti, kad Pacas, pradžioje, finansiškai rėmė žinomo Suvalkų krašto reformatoriaus grafo Karolio Bžostovskio (lenk. Karol Brzostowski), gyvenusio Štabino dvare, veiklą.
Žirardo turbina – krentančio vandens sukamos turbinos tipas, naudojama ten kur yra didelis valdens kritimo aukštis. Pradžioje buvo vadinama hidrauliniu ratu, o vėliau pavadinta kūrėjo pavarde. 1828 m. pirmieji du egzemplioriai buvo pagaminti ir sumontuoti Liudviko Mykolo Paco dvare Dauspudoje. Prancūzijos istorikai teigia, kad tokio tipo turbiną 1853 m. išrado prancūzų konstruktorius Luisas Dominikas Žirardas (pranc. Louis Dominique Girard).
Filipas Henris Žirardas (pranc. Philip Henry de Girard) (1775-1845) – prancūzų išradėjas. Jaunystėje sukūrė potvynio energijos jėgainę, o vėliau – daug kitų išradimų, tame tarpe skulptūrų kopijavimo mašiną, elektros kondensatorių ir achromatinį teleskopą. Sukūrė ir praktiškai taikė naujas muilo gamybos technologijas. Svarbiausias jo išradimas – linų verpimo mašina. 1826 m. pradėjo dirbti Lenkijos karalystės nacionalinės kasybos pramonės vyriausiuoju inžinieriumi.
Bendradarbiaujant su Žirardui Lenkijoje, Marimonte netoli Varšuvos (1831 m.), įkurta pirmoji mechaninė linų verpykla, o 1833 m. Ruda Guzovska mieste, garu varoma audimo įmonė, šis miestas nuo 1834 m. (kai ten buvo perkelta verpykla), išradėjo garbei buvo pavadintas Žirardovu. Žirardas palaikė nuolatinį ryšį su Liudviku Mykolu Pacu. Jis bendradarbiavo su grafu, padėjo Dauspudoje įsteigti tekstilės gaminių gamybos įmones ir įgyvendinti įvairius kitus projektus, tame tarpe vandens turbinos gamybą ir montavimą (1828 m.). Draugavo su Karoliu Bžostovskiu.
Marek Sidor